Visuminio ugdymo samprata šiuolaikiniame švietime: kolegijos atstovų dalyvavimas Katalikiškų mokyklų asociacijos konferencijoje

Šiuolaikinio švietimo kontekste vis daugiau dėmesio skiriama visuminiam žmogaus ugdymui – šiai temai buvo skirtos įžvalgos, pristatytos Katalikiškų mokyklų asociacijos metinėje konferencijoje 2026 m. vasario 17–18 d., kurias išklausė ir kolegijos atstovai.

Šiuolaikinėje švietimo erdvėje vis dažniau keliami klausimai apie tikrąjį ugdymo tikslą – ar siekiame vien akademinių rezultatų, ar brandžios, atsakingos ir visapusiškai išsilavinusios asmenybės. Šiai temai skirtos įžvalgos buvo pristatytos Katalikiškų mokyklų asociacijos metinėje konferencijoje, vykusioje 2026 m. vasario 17–18 d., kurioje dalyvavo ir kolegijos atstovai.

Konferencijos metu arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pristatė visuminio ugdymo sampratą, pabrėždamas, kad švietimas yra ne tik žinių perteikimas, bet ir visos asmenybės – proto, širdies ir dvasios – ugdymas. Pasak jo, tikrasis ugdymo tikslas yra brandus žmogus, gebantis atsakingai veikti, suvokiantis gyvenimo prasmę ir kuriantis santykį su aplinka bei bendruomene.

Visuminis ugdymas suprantamas kaip procesas, apimantis intelektinį, emocinį, moralinį ir dvasinį žmogaus augimą. Toks požiūris remiasi įsitikinimu, kad žmogaus brandą lemia ne vien akademiniai pasiekimai, bet ir vertybės, vidinė laikysena, atsakomybė bei gebėjimas reflektuoti savo gyvenimo kryptį.

Krikščioniškoji antropologija pabrėžia žmogaus vientisumą – kūno, sielos ir dvasios vienovę. Ugdymas, kuris apima visas šias dimensijas, padeda žmogui ne tik įgyti žinių, bet ir suvokti gyvenimo prasmę, ugdyti atsakomybę už bendrąjį gėrį bei gebėjimą priimti moralinius sprendimus. Pabrėžiama, kad vien žinių gausa be vertybinio pagrindo gali palikti jauną žmogų pažeidžiamą manipuliacijoms, priklausomybėms ar abejingumui.

Svarbi visuminio ugdymo dalis – dialogas tarp religijos ir mokslo. Akcentuojama, kad šios sritys nėra priešingos, bet papildo viena kitą: mokslas tiria materialią tikrovę, o religija padeda atsakyti į klausimus apie prasmę, moralę ir egzistencijos pagrindą. Filosofinės ir teologinės įžvalgos kviečia reflektuoti žmogaus santykį su tikėjimu, kančia, gyvenimo prasme ir galutinėmis būties priežastimis.

Šiandieninė švietimo aplinka susiduria su naujais iššūkiais, tačiau kartu atsiveria ir reikšmingos galimybės: mokyti kritiškai atsirinkti informaciją, kūrybiškai naudoti technologijas, padėti jaunam žmogui atrasti pašaukimą ir kurti bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi priimtas. Ugdymo tikslu tampa ne tik akademinė pažanga, bet ir asmenybės brandumas.

Visuminis ugdymas taip pat formuoja platesnę švietimo institucijų misiją – lydėti žmogų jo augimo kelyje, padėti jam pažinti save, atrasti savo vietą pasaulyje ir gyventi atsakingai. Tokia ugdymo samprata suvokia kiekvieną studentą kaip unikalią asmenybę, turinčią potencialą augti, kurti ir prasmingai veikti visuomenėje.

Konferencijos pabaigoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo palinkėjimu kolegijos bendruomenei – kad ugdymo procesas visada padėtų žmogui atrasti proto, širdies ir dvasios darną, o švietimo institucijos išliktų vieta, kur brandinama asmenybė, gebanti atsakingai kurti savo gyvenimą ir prisidėti prie bendrojo gėrio.

Daugiau informacijos raste kolegijos Modle sistemoje.

 

Susijusios naujienos

2026-02-27T15:28:14+02:002026 02 19|Naujienos|
Go to Top