Gegužės 28 d. 11:45 val. Šv. Ignaco Lojolos kolegijos skaitykloje vyks Įvaizdžio dizaino pirmo kurso studentės Eglės Kučinskienės knygų parodos atidarymas – „Skaitau Gyvenimą kaip eilėraštį“.
Autorės mintys apie kūrybą:
Šiuo metu išgyvenu labai įdomų metą – po kelių dešimtmečių pertraukos aš vėl esu pirmo kurso studentė, šįkart – Įvaizdžio dizaino. Ir… nors jau baiginėjasi mano pirmieji studijų metai, kasdien vis dar jaučiu stebuklingą jaudulį ir esu dideliame dėkingume už galimybę studijuoti Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. Man tai – gyvenimą keičianti patirtis ir malonė.
Neįvardiju savęs poete – greičiau gyvenimo užrašinėtoja. Rašymas man yra ir būtinybė, ir malonumas. Tai mano būdas bendrauti tiek su savimi, tiek su pasauliu. Tai – galimybė pasijusti ryšyje. Jaučiuosi prabangiai galėdama įžodinti akimirkas, jausmus, patyrimus – suteikti pavidalą tam, kas dažnai lieka sunkiai apčiuopiama, galbūt net prabėgtų nepastebėta. Manau, kad tam reikia jautrumo.
Rašau labai intuityviai. Eilėraščių beveik netaisau – palieku juos taip, kaip gimė tą akimirką, kad išsaugočiau jausmo gylį. Poezija – tai sielos kalba. Ji beveik visada kalba apie esmę. Dažniausiai – tai koncentruotas jausmas, turintis beveik sprogstamąją galią, galinčią priversti skaitytoją ar klausytoją suklusti. Būtent poezijoje atsiskleidžia žodžio galia ir pauzės paslaptis.
Rašau ir prozą – ji dar neturi knygos pavidalo, bet gyvena manyje.
Ilgus metus rašiau tik sau, be ketinimo dalytis su kitais. Tik pasvajodavau apie galimybę palikti savo užrašus kažkuriam iš savo vaikų – kad pažintų mamą kiek kitokią. Buvo labai nedrąsu dalintis tuo, kas viduje. Galbūt iš šios nedrąsos, o gal iš įsiklausymo į vidinį kūrybos vėją gimė mano kūrybinis vardas – Plunksna Vėjyje.
Pirmoji knyga pasirodė 2021 m., bendradarbiaujant su Ridsales spaustuve – po skaudžios netekties. Tai buvo laikas, kai iš naujo dėliojau save – kai viskas, kas buvau iki tol, subyrėjo į nebesurankamas daleles. Supratau, kad su kiekviena netektimi gimstame iš naujo. Kad reikia gyventi čia ir dabar – atsiduoti gyvenimui visokiam. Šios knygos pasirodymas tapo riboženkliu – tiek asmeniniame, tiek kūrybiniame gyvenime.
Antroji knyga gimė po sunkios sveikatos patirties. Ji išleista 2023 m. Jos temos – gijimas, sugrįžimas į save ir priėmimas. Ji alsuoja gyvenimo šventumu ir palaima gyventi.
Trečioji knyga – vienerių metų patirčių vėrinys, pasirodžiusi 2024 m. Joje – drąsiai užrašyti paprasti kasdienybės dalykai. Rašiau apie save, bet tikiu, kad tai artima ir kitiems – kažkam šie žodžiai taps priminimu, ženklu, širdies virptelėjimu ar paguoda.
Ketvirtoji – naujausia, išleista 2025 m. – skirta Meilei. Tai bendras mano ir vyriausios dukros Umos kūrinys: mano tekstai, jos iliustracijos. Meilė toli gražu ne visada yra rožinė ir saldi – ji būna visokia, bet ji visada yra visa ko pagrindas.
Kažkada viena moteris man pasakė: „Žemiu meilės nenukrisi.“ Kas mes bebūtume, ką mums bebūtų nutikę, kur mes bebūtume patekę – mus visada savo glėbyje laiko Meilė: Dievo, Visatos, Motinos Žemės.
