Paroda „Antroji paauglystė – pirmasis bandymas”

Parodoje eksponuojami autorės tapybos darbai, atskleidžiantys kūrybinę kelionę, paremtą asmenine patirtimi, vidiniais išgyvenimais ir santykiu su aplinka. Kūriniai pasižymi emocine raiška, spalvine įvairove ir gamtos motyvų interpretacijomis, kurios tampa savirefleksijos ir vidinio pasaulio pažinimo priemone. Tapyba autorei tampa ne tik kūrybine išraiška, bet ir asmeninio augimo bei vidinės pusiausvyros paieškos forma.

Ekspozicija suformuota siekiant atskleisti autorės kūrybos raidą ir teminį nuoseklumą – darbai išdėstyti taip, kad žiūrovas galėtų patirti kūrybinį procesą kaip nuoseklią vizualinę ir emocinę kelionę. Parodos organizavimo metu buvo atrinkti ir struktūruoti kūriniai, atsižvelgiant į jų meninę raišką, tematiką ir tarpusavio sąsajas, siekiant sukurti vientisą ir paveikią ekspozicinę visumą.

Paroda prisideda prie meninės veiklos sklaidos akademinėje aplinkoje, skatina visuomenės įsitraukimą į kūrybinius procesus bei stiprina dialogą tarp asmeninės kūrybos ir žiūrovo patirties.

Autorės žodis:

„Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad, sulaukusi vidurio amžiaus, vėl sugrįšiu į paauglystę, tikriausiai tik nusijuokčiau ir pasukčiau pirštą prie smilkinio.
Taip, perskaitėte teisingai – į paauglystę, bet gerąja prasme. Į laiką, kupiną ieškojimų, naujų atradimų ir pojūčių. Jausmus, kurie užpildo kiekvieną akimirką ir verčia rytais keltis penktą valandą, kad galėčiau sėsti prie molberto ir spalvomis išlieti viską, kas susikaupė per tamsiąsias paros valandas.

Kaip pradėjau piešti?

Niekada nemaniau, kad kada nors imsiuosi piešimo ar net surengsiu savo darbų parodą. Tačiau, jei gerai pagalvočiau, giliai širdyje visada to troškau. Mane žavėjo menininkai, stovintys prie savo molbertų ir kuriantys nuostabius vaizdus.

Lemtingu postūmiu tapo dukros atsiųstas akvarele nutapytas paveikslėlis – jis tarsi paskatino mane paimti teptuką į rankas. Tai įvyko prieš ketverius metus. Nusipirkau viską, ko reikėjo: molbertą, dažus, daugybę teptukų. Taip prasidėjo mano kelionė į meno pasaulį.

Tapiau kasdien, neretai net po kelis paveikslus. Gėlės, peizažai, dangus, vanduo… Įkvėpimo sėmiausi iš mane supančios gamtos. Piešimas tapo ne tik kūrybine išraiška, bet ir savotiška meditacija po įtemptos darbo dienos – buvimu su savimi…

Turbūt daugelis žino posakį „Svajok atsargiai.“ Aš svajojau – ir štai, gyvenimas viską sudėliojo taip, kad atsirado laiko pabandyti. Pabandžiau… ir šiandien jūs matote, kas iš to išėjo.

Priimkite mano parodą ne protu, o atvira širdimi.“

Parodos kuratorė: Šv. Ignaco Lojolos kolegijos lektorė Kristina Kmitienė
Paroda eksponuojama: 2025 m. balandžio 2 d. – 2025 m. gegužės 5 d.
Vieta: Šv. Ignaco Lojolos kolegija (Vilniaus g. 29, Kaunas)