INTEGRALUS UGDYMAS AMŽĖJANČIO ŽMOGAUS ORUMUI UŽTIKRINTI
Daiva Čiurinskienė
Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Kaunas, Lietuva
Laimutė Anužienė
Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Kaunas, Lietuva
PUBLISHED IN – STUDENTŲ TAIKOMIEJI TYRIMAI’25
Keywords: Amžėjimas; dvasingumas, integralus ugdymas; holistinis požiūris; socialinė gerovė; orumas; trečio amžiaus žmonės; vienišumas
Abstract:
Pastaruoju metu, visuomenėje, dėl demografinių pokyčių, lemiančių vis didesnį amžėjančių žmonių skaičių, kyla būtinybė peržiūrėti vyresnių žmonių ugdymą, siekiant užtikrinti jų orią ir visavertę senatvę. Vieni iš svarbesnių elementų yra integralus ugdymas bei holistinis požiūrį į žmogų, apimantys jo pažintinį, emocinį, socialinį bei dvasinį augimą. Toks ugdymas tampa ypač svarbus amžėjantiems asmenims, kurie susiduria su visuomenėje vyraujančiais stereotipais dėl socialinės atskirties, sveikatos problemų, todėl iškyla grėsmė jų orumui bei teisei į orią senatvę.
Tyrime analizuojama, kaip integralus ugdymas ir holistinis požiūris į žmogų, gali tapti veiksminga ir visaverte priemone žmogaus orumo stiprinimui amžėjimo procese. Remiantis tokiais principais, kaip mokymasis visą gyvenimą, aktyvus amžėjimas ir socialinės įtraukties didinimas, akcentuojama dvasinio ugdymo svarba, saviugda, socialinių poreikių tenkinimas bei gerovės siekimas. Taip pat ne ką mažiau svarbus – ir bendradarbiavimas tarp kartų. Integralųjį ugdymą suvokiame ne tik kaip žinių perteikimą, bet kaip amžėjančio žmogaus visapusišką palaikymą ir skatinimą būti prasmingai veikiančiu visuomenės nariu iki pat gyvenimo pabaigos.
Šis požiūris kviečia permąstyti amžėjimą ne kaip visuomeninę problemą, bet kaip dar vieną gyvenimo etapą, turintį vertę, prasmę ir augimo galimybes. Integralus ugdymas – tai būdas ne tik perduoti žinias, bet ir išlaikyti žmogaus orumą, savivertę bei ryšį su aplinka, kuriant orią senatvę.
DOI: