Šv. Ignaco Lojolos kolegijos II kurso studento Donato Šopio instaliacijoje „Dirvožemiai“, kuri bus pristatoma Kaune, Drobės fabrike (Drobės g. 62), atsiskleidžia gyvas pasakojimas apie Gamtos ir Civilizacijos pasaulius, kuriuos jungia ryšys, mainai ir nuolatinis virsmas.
Parodos autorius Donatas Šopis, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos II kurso studentas, pristato instaliaciją „Dirvožemiai“, kuri bus eksponuojama Kaune, Drobės fabrike, adresu Drobės g. 62. Tai vizualus ir patyriminis pasakojimas apie du, iš pirmo žvilgsnio priešingus, pasaulius: Gamtą ir Civilizaciją. Nors jie atrodo nutolę vienas nuo kito, abu veikia pagal tuos pačius fundamentalius principus – ryšį, mainus ir nuolatinį virsmą. Instaliacija kviečia pamatyti, kad kiekvienoje sistemoje egzistuoja savas dirvožemis – terpė, iš kurios gimsta vertė.
Šio kūrinio atsiradimą formavo ne tik meninis mąstymas, bet ir cura personalis – jėzuitiškas ugdymo principas, taikomas Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. „Rūpestis visa asmenybe“ skatina matyti kūrybą kaip visuminį procesą, kuriame dera intelektas, jautrumas, atsakomybė ir bendruomeniškumas. Donato instaliacija tampa šio principo išraiška: ji kviečia ne tik stebėti, bet ir mąstyti, reflektuoti, jungtis.
Gamtos dirvožemis atsiskleidžia per žemę, samanų sluoksnius, šaknis ir miceliumo tinklą – gamtos komunikacijų sistemą, per kurią augalai dalijasi maistinėmis medžiagomis, informacija ir energija. Čia nėra atliekų, viskas grįžta į ciklą, o gyvybė gimsta iš nuolatinio bendradarbiavimo.
Civilizacijos dirvožemis atskleidžiamas per mūsų paliktus sluoksnius: betoną, medieną, stiklą, tekstilę, metalą ir plastiką. Tai medžiagos, kurias įprastai laikome atliekomis, tačiau instaliacijoje jos tampa naujos vertės pagrindu. Čia matomi betono fragmentai, armatūros tinklas kaip civilizacijos miceliumas, realūs grybai, augantys ant betono, ir iš šių žaliavų sukurti objektai – „derlius“. Šie elementai primena, kad jungdami disciplinas ir pamatydami vertę esamuose resursuose, galime kurti funkcionalias ir tvarias sistemas.
Tarp šių dviejų dirvožemių atsiranda žmogaus pėdsakas ir atsakomybė, kuriuos simboliškai įkūnija sodo laistytuvas ir darbo pirštinės. Laistytuvas primena, kad kiekvienam dirvožemiui reikia priežiūros, ryšio ir įdedamo darbo, o pirštinės – mūsų gebėjimą formuoti, bet kartu ir keisti aplinką. Tai pasirinkimo klausimas: ar paliekame tik žymę, ar sukuriame terpę naujai vertei augti.
Instaliacija „Dirvožemiai“ nėra vien meninė kompozicija – tai veikiantis modelis, atskleidžiantis visą vertės kūrimo grandinę: nuo egzistuojančių žaliavų iki jungčių tarp žmonių, idėjų ir procesų. Šiame modelyje susilieja architektūra, menas, gamyba, inžinerija, verslas ir bendruomenės. Tai kūrinys, atliepiantis cura personalis esmę – skatinti visapusišką augimą, tarpusavio ryšį ir įžvalgą, kad vertė slypi ne tik aplinkoje, bet ir mūsų pasirinkimuose.
Galiausiai, ši instaliacija – tai kvietimas jungtis. Ji skatina pamatyti, kad civilizacijos dirvožemis gali būti derlingas, jei jį laistome, dalijamės, bendradarbiaujame ir mokomės iš gamtos modelių. „Dirvožemiai“ tampa tramplynu kūrybai, tvarioms iniciatyvoms, žiedinėms ekonominėms struktūroms ir naujoms vertės kūrimo formoms.
Daugiau apie autorių skaitykite: https://artbysopis.com/apie-mane-donatas-sopis/
