DIRBTINIO INTELEKTO NAUDOJIMO ĮŽVALGOS ŠIUOLAIKINĖJE
LIETUVOS MENOTYROJE
Jurgita Ilčiukaitė, Šv. Ignaco Lojolos kolegija
Raktiniai žodžiai: menotyra, dirbtinis intelektas šiuolaikinėje Lietuvos menotyroje, dirbtinio intelekto įrankiai.
ANOTACIJA:
Dirbtinis intelektas (toliau – DI) vis labiau įsigali įvairiose kultūros ir švietimo srityse, skatindamas gausėjančius mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojamas jo poveikis įvairioms profesijoms. Šiame kontekste dėmesys sutelkiamas į menotyros mokslą. Viešojoje erdvėje vis dažniau kyla diskusijos apie tai, ar DI galėtų pakeisti tam tikras darbo sritis.9 Menotyra ir meno kritika, glaudžiai susijusios su rašymo darbais bei istorijos tyrinėjimu, nėra šių svarstymų išimtis. Įvairios pasaulinio lygio meno platformos dažnai kelia klausimą ar DI gali užimti žmonių darbo vietas, taip paversdamas žmogiškąjį indėlį kultūros srityse nereikšmingu ir lengvai pakeičiamu technologijomis. Šie debatai apima ir mokslinių tyrimų lauką. Šiame straipsnyje nagrinėjamas požiūris į DI veiklą menotyroje, taip pat aptariamos galimybės ir iššūkiai, susiję su šios technologijos taikymu. Daugelis meno sričių jau naudojasi įvairiais DI įrankiais, gebančiais generuoti tekstus, meno kūrinius ar informaciją apie meno istoriją, knygų leidybą bei iliustracijas. Tačiau menotyros tyrimų laukas susiduria su daugeliu diskusijų ir kritinių vertinimų. Visame pasaulyje daugėja tyrimų, analizuojančių meno istorijos ir DI sąveiką, tačiau Lietuvoje šis procesas dar yra ankstyvoje stadijoje. Vis dėl to, nepaisant technologinių galimybių, daugelis meno kritikų ir istorikų atmeta DI kaip pernelyg ribotą ir netikslią priemonę, nesugebančią pateikti patikimų analizių ar užtikrinti reikiamų žinių apie meną.10 Todėl šiame straipsnyje bus pateikiamos įžvalgos apie DI ir menotyros mokslo sąveiką Lietuvoje.