MEDICINOS PERSONALO IR SIELOVADININKŲ POŽIŪRIS Į MIRŠTANTĮ PACIENTĄ
Alma Beniulė
Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Kaunas Lietuva
dr. Laimutė Anužienė
Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Kaunas Lietuva
PUBLISHED IN – STUDENTŲ TAIKOMIEJI TYRIMAI’25
Keywords: mirtis; mirimas; mirštantis pacientas; slauga
Abstract:
Mirštančių pacientų priežiūra kelia sudėtingų emocinių ir profesinių iššūkių medicinos personalui ir sielovadininkams, kuriems būtina holistinė parama. Tyrimo tikslas – ištirti šių specialistų požiūrį į mirštantį pacientą bei jų patirtis. Remiantis kokybiniu tyrimu ir pusiau struktūruotu klausimynu, buvo analizuojami 20 medicinos darbuotojų ir sielovadininkių atsakymai iš trijų Kauno globos įstaigų. Tyrimas apėmė mirties sampratos supratimą, emocinius išgyvenimus slaugant mirštantį pacientą ir bendradarbiavimo su paciento artimaisiais patirtį. Duomenys analizuoti kokybinio turinio analizės metodu, siekiant atskleisti pagrindines temas ir bendras patirties tendencijas. Tyrimas prisideda prie geresnio supratimo apie paliatyviosios priežiūros praktikas ir specialistų emocinę paramą mirštančių pacientų kontekste. Išvados rodo, kad mirties ir mirimo samprata medicinos personalo ir sielovadininkų darbo kontekste yra daugialypė ir sudėtinga, todėl būtina holistinė priežiūra, apimanti įvairius pacientų poreikius. Emociniai išgyvenimai slaugant mirštančius pacientus yra intensyvūs ir sudėtingi, lydimi streso, baimės bei kitų jausmų. Taip pat nustatyta, kad efektyvus ir empatiškas bendradarbiavimas su paciento artimaisiais mažina jų emocinę įtampą ir padeda geriau priimti netektį.
DOI: